Šimtmečio aviacijos šventė žada kvapą gniaužiančią programą

Liepos 14-15 dienomis Kaune vyks aviacijos šventė, skirta paminėti 85-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines ir Lietuvos šimtmetį. Kauniečiai bei miesto svečiai susiburs grožėtis lėktuvais, raižančiais dangų, o nemokama aviacinė ir kultūrinė programa garantuos nepamirštamą pažintį su aviacijos pasauliu.

Sparnus į orą pakels „Lituanica“

Miesto šventėje ras ką veikti ir mažiausias, ir didžiausias: veiks vaikų atrakcionai, tautodailės ir maisto mugės, kavinės, vyks gyvo garso koncertai bei viktorinos. Dar daugiau – kraują kaitins galimybė patiems pasikelti virš senųjų Kauno stogų ir žemyn pažvelgti iš paukščio skrydžio, o likusieji ant žemės galės nusikelti į aviacijos priešistorę apžiūrinėdami lėktuvų ekspoziciją.

„Šventės atidarymo proga pakelsime į orą Lietuvos aviacijos muziejaus pasididžiavimą – legendinio lėktuvo „Lituanica“ kopiją, kurią prieš 35 metus „Skrydis per Atlantą“ kino filmavimui sukūrė aviacijos sportininkas ir aviakonstruktorius Vladas Kensgaila“,- sakė S.Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius Vytas Skučas.

Aviacinė programa žada dar daugiau staigmenų – vyks karinių oro pajėgų pasirodymai, kvapą gniaužiančios užsienio svečių programos, padange nardys NATO naikintuvai. Vyks ir parodomieji skrydžiai akrobatiniais, ultralengvaisiais bei savadarbiais lėktuvais, o unikali parašiutininkų programa ir muzikinis oro balionų šokis nuspalvins padangę.

Šventės svečiai galės išvysti ir tradicinį trijų lakūnų akrobatinį skrydį „Sparnas prie sparno“, su kuriuo pelno aukštas vietas tarptautinių aviacijos varžybų arenoje.

„Kiekvienais metais aviacijos renginiai Kaune tampa vis solidesni. Aeorodromas vis labiau atgyja: turime rekonstruotą pakilimo taką, čia vyksta šventės, atskrenda aviaturistai iš visų Šengeno zonos šalių. Tai signalizuoja, jog šis taškas yra traukos centras, į kurį buriasi lankytojai iš visos Lietuvos ir net užsienio“,- sakė V. Skučas, pats praskraidęs 30 metų ir per visą aviacijos karjerą išmėginęs keliolika įvairių lėktuvų modelių.

Aviacijos šventę globoja Kauno miesto savivaldybė, o tokias šventes aktyviai palaiko ir miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kuris pats domisi techninėmis sporto šakomis, tarp jų – ir aviacija.

Aleksoto aerodromas – Lietuvos aviacijos lopšys

Pasak V. Skučo, 1933 m. Aleksoto aerodrome buvo laukiama iš Niujorko parskrendančių S. Dariaus ir S. Girėno – deja, nesėkmingai. Lakūnai naktį pakliuvo į audrą, patyrė peraukštėjimą ir krito dabartinėje Lenkijos teritorijoje, Soldino girioje. Jų garbei 1993 m. aerodromui suteiktas nacionalinio paminklo statusas ir pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno vardu.

S. Dariaus ir S. Girėno skrydis garsina Lietuvą ir pasaulinėje aviacijos istorijoje. Aviacijos didvyriai išbuvo ore 37 val. 11 min. ir nuskrido 6411 km – tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje, atvėręs kelią oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų.

Kauno aerodromą Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 m. įkūrė vokiečiai, o atgavus nepriklausomybę čia gimė karo, sportinė ir civilinė aviacija. Aleksoto aerodrome įsikūrė ir pirmoji aviacijos stotis, pradėjo skraidyti reguliarūs reisai į Berlyną, Maskvą ir Rygą.

Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu aerodromo likimas vėl priklausė okupantams – vokiečiai pastatė iki šiol gyvuojantį pakilimo taką, o vėliau net 50 metų čia karaliavo rusų kareiviai.

„Tai buvo balta dėmė Lietuvos aviacijos istorijoje. Kaunas iki 1987 m. buvo pagrindinis oro uostas, čia vyko didžiulis judesys. Bet nei miesto, nei respublikos valdžia neturėjo jokio žodžio. Visi nurodymai buvo diktuojami iš Maskvos. Jeigu lietuviai pilotai čia nutūpdavo – juos pasitikdavo kareiviai su automatais“,- sakė V. Skučas.

Tikslas – tapti geriausiu bendruoju aerodromu Baltijos šalyse

„Aerodromo teritorija – beveik 200 ha viduryje miesto. Tikimės, kad saugioje zonoje įsikurs jaunimo centrų, visuomeninių pastatų, o iš jų žmonės ateis į kitą pakilimo tako pusę ir pradės skraidyti. Siekiame, kad S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas taptų geriausiu bendrosios aviacijos aerodromu Pabaltijo šalyse“,- šypsodamasis sakė V. Skučas.

Šiemet aerodromo teritorijoje, žaliojoje zonoje, planuojama įrengti aviakempingą – medinius namelius, kuriuose galėtų viešėti aviaturistai iš užsienio. Taip pat planuojama įdiegti naktinį pakilimo tako apšvietimą, kuris suteiktų galimybę lakūnams išmėginti vizualius naktinius skrydžius ir nutūpdyti lėktuvą ant apšviesto tako.

S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome veikia keturios pilotų mokyklos, didžiausia jų – Baltijos aviacijos akademija, kuriai priklauso keli šimtai mokinių pilotų ir keliasdešimt instruktorių.

Aerodrome vyksta ir aukščiausio lygio Europos akrobatinio skraidymo čempionatai. Paskutinis, įvykęs 2014 m., buvo labai gerai įvertintas FAI tarptautinės organizacijos. Ne mažiau įsimintinos ir šiame aerodrome 1993, 2003, 2013 m. surengtos aviacijos šventės, skirtos S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio jubiliejinėms metinėms.

Minint skrydžio per Atlantą 85-metį Kaune, tuo pačiu metu vyks šventė ir Soldine, didvyrių lakūnų žuvimo vietoje. Dalis aviatorių iš šventės skris pagerbti pilotų žygio į Soldiną, akcentuodami šių dviejų vietų simbolinę jungtį.

Kauno miesto savivaldybė
Lituanica aviacijosšventė Lietuvosaviacijosmuziejus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje, tad nenuostabu, jog metuose egzistuoja ypatinga diena, skirta būtent šiam gėrimui. Tai – gruodžio 15-oji, Tarptautinė arbatos diena. Šios dienos sukūrimo idėja egzistavo daugelį metų, tačiau veiksmų buvo imtąsi prieš kiek daugiau nei dešimtmetį. Pirmieji šventiniai renginiai vyko 2005 metais Delyje ir 2006 metais Šri Lankoje. Tarptautinė arbatos diena nebuvo sukurta tam, kad tądien išgertumėte vienu...
Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...